Čiurnos sąnario artrozė

Kas yra čiurnos sąnario artrozė?

Čiurnos artrozė – tai degeneracinė čiurnos sąnario (jungties tarp blauzdikaulio ir šokikaulio) liga. Dažniausiai čiurnos artrozė išsivysto po buvusių blauzdikaulio distalinės dalies, čiurnos ar šokikaulio lūžių, esant lėtiniam čiurnos nestabilumui (po raiščių plyšimamo esant nesugijimui ar prailgėjimui), esant osteochondriniams defektams, šokikaulio avaskulinei nekrozei (šokikaulio susmukimas dėl sutrikusio aprūpinimo kraujotaka). Rečiau artritą gali sukelti septinis artritas (infekcija), Šarko neuroartropatija (sąnario destrukcija, dažna sergant komplikuotu cukriniu diabetu), autoimuninės ligos (reumatoidinis artritas, psoriazinis artritas ir kt.).
Šokikaulio ir blauzdikaulio sąnarinių paviršių kremzlės nusidėvi, atsiranda kaulo kontaktas su kaulu, osteofitai, deformacijos ir sinovitas (vidinės kapsulės sluoksnio uždegimas), dėl to atsiranda skausmas ir sustingimas. Eisenos mechanika tampa nenormali, pacientas pradeda šlubuoti. Kasdienė veikla tampa vis labiau ribota.

Kokios yra konservatyvaus gydymo galimybės?

Konservatyvus gydymas gali apimti nuskausminamuosius, steroidinių vaistų injekcijas, įtvarus, kineziterapiją bei svorio mažinimą.

Steroidinių vaistų injekcija dažnai palengvina simptomus vidutiniškai 3-ims mėnesiams. Procedūrą galima kartoti iki 3 kartų per metus. Kiekviena paskesnė injekcija būna mažiau efektyvi. Yra ribotų įrodymų apie hialurono rūgšties, trombocitais praturtintos plazmos (PRP), kamieninių ląstelių injekcijų veiksmingumą gydant čiurnos artrozę.

Čiurnos įtvarai (AFO), tokie kaip raištiniai įtvarai, kieti AFO ar sportiniai čiurnos įtvarai, riboja čiurnos judesių amplitudę ir padeda išvengti simptomų paaštrėjimo. Patogūs batai, ypač su „rocker bottom“ padu, bei vengimas vaikščioti nelygiais paviršiais (pvz., žygiai) taip pat padeda sumažinti simptomus.

Svarbu išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą: reguliariai vaikščioti, važiuoti dviračiu, plaukioti. Vengti didelės apkrovos veiklų, tokių kaip bėgimas, komandiniai ar raketiniai sportai. Svorio mažinimas sumažina apkrovą artrozės paveiktam sąnariui ir pagerina bendrą sveikatą.

Kokios yra chirurginio gydymo galimybės?

Ankstyvos stadijos artritas gali būti gydomas čiurnos artroskopija, kai pašalinami judesius ribojantys osteofitai, tvarkomi kremzlės defektai ir atliekami mikrolūžiai (po kremzle esančio kaulo perforacijos, skatinančios randinio audinio, pakeičiančio kremzlę formavimąsi). Esant nestabilumui, gali būti kartu atliktos stabilizuojančios procedūros, kurios sulėtina susidėvėjimą. Tai gali palengvinti simptomus ir atidėti poreikį čiurnos sąnario artrodezei ar endoprotezavimui.

Čiurnos artrodezė (sąnario sujungimas) – tai procedūra, kurios metu pašalinami kremzlės likučiai ir dalis kaulo. Blauzdikaulis ir šokikaulis sujungiami metalinėmis konstrukcijomis, kad sugiję taptų vienu kaulu, panaikinant sąnarį.
Yra dvi technikos:

Artroskopinė čiurnos artrodezė (AAA) – atliekama naudojant artroskopą (maža kamera, įvedama per 6–8 mm pjūvį). Leidžia vaizdo kontrolėje apžiūrėti pakitimus ir atlikti veiksmus ir nuolat jį plaunant. Specialus instrumentas pašalina likusią kremzlę. Kaulai sujungiami varžtais, įsuktais per mažus pjūvius.
Atvira artrodezė – atliekama per didesnius pjūvius, naudojant kaltus, pjūklus, plokšteles bei varžtus.

Sugijus sąnariui, gretimi sąnariai pradeda judėti daugiau ir kompensuoja prarastą čiurnos funkciją. Pacientai dažnai nustemba, kiek daug pėdos judesių išlieka po sujungimo.

Artroskopinės (AAA) pranašumai prieš atvirą artrodesę:

Maži pjūviai – galima atlikti net east po praeities operacijų likusioms metalinėms konstrukcijoms, jų nešalinant.
Didesnis sugijimo dažnis – 92–100 % (vs. 85–95 % atviroje operacijoje).
Mažesnė komplikacijų rizika – žaizdų infekcija pasitaiko tik 1,4 % atvejų (vs. 10,2 % atviroje operacijoje). Rizika pažeisti paviršinį šeivinį nervą šiek tiek didesnė.
Trumpesnė hospitalizacija – dažniausiai atliekama kaip dienos chirurgijos procedūra.
Mažiau pooperacinio skausmo.
Geresnė funkcija – geresni pacientų išsakyti rezultatai pagal čiurnos artrozės skalę iki 2 metų po AAA.

Čiurnos endoprotezavimas (TAR)

Tai procedūra, kai per didelį pjūvį priekinėje čiurnos dalyje pašalinamas degeneravęs sąnarys ir įstatomi metaliniai komponentai į blauzdikaulį bei šokikaulį, tarp jų – plastikinis įdėklas.
Tai išsaugo judesius, kurie buvo prieš operaciją, tačiau neatstato normalaus čiurnos judrumo. Mažesnė gretimų sąnarių dėvėjimosi tikimybė, tačiau implantai gali sukelti kaulo cistas, susidėvėti ar išklibti, dėl to reikės papildomų operacijų.

Geriausi kandidatai TAR:

Vyresni nei 60 m., mažesnio fizinio aktyvumo pacientai.
Pacientai su normaliu kūno masės indeksu (KMI).
Be sunkių gretutinių ligų (pvz., vaskulopatijos, neuropatijos, cukrinio diabeto komplikacijų).
Minimalios deformacijos, raiščių pažeidimo ar kaulo netekimo atvejai.
Nebuvusi sąnario infekcija.

Pooperacinė eiga po AAA, TAR ar SMO:

2 sav. – jokios apkrovos, imobilizacija įtvare, koja laikoma širdies aukštyje 23 val. per parą.
Po 2 sav. – žaizdos patikra, uždedamas vaikščiojimo batas, leidžiama dalinė apkrova.
6 sav. – kontroliniai rentgeno tyrimai, leidžiama pilna apkrova su vaikščiojimo batu.
Po 10–12 sav. – galimas vaikščiojimas be bato.
Vairuoti nerekomenduojama 10 sav. (išimtis – automatinė pavarų dėžė ir operuota kairė koja, tada galima po 2 sav.).

Galimos komplikacijos

Operacijos metu: nervo ar kraujagyslės pažeidimas, kraujavimas, nekrozė, narkozės rizika.
Ankstyvos pooperacinės: patinimas, skausmas, infekcija, trombozė (GKVT, PATE).
Vėlyvos: nesugijimas (pseudoartrozė), netaisyklingas sugijimas, kompleksinis regioninis skausmo sindromas - kauzalgija (0,4 %), metalinių konstrukcijų migravimas, lūžiai, gretimų sąnarių artritas, pakartotinė operacija.

Pasiruošimas operacijai

Rentgeno nuotraukos (apkrovos metu).
Jei reikia – MRT.
Kraujo tyrimai (BKT, krešumo, inkstų funkcijos, Vit D).
Jei sergate diabetu – HbA1c < 1 mėn. senumo.
Informuokite apie vartojamus antikoaguliantus. Aspiriną galima tęsti.
Nerūkyti 6 sav. prieš ir po operacijos.
Vartoti Vit D (1000 IU), kalcį (500 mg), Vit C (500–1000 mg) 6 sav. prieš ir po operacijos.
Nenaudoti NVNU (nesteroidinių vaistų nuo uždegimo) 6 sav. prieš ir po operacijos.
Operacijos dieną – nevalgyti 8 val., gerti vandenį galima iki 2 val. prieš.